-
 


Marius Savickas

12c kl. Mato aliaus vid. m-kla

Referatas

Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto vidaus ir usienio politika

1999 m.

Kaunas

1. Vytauto didiojo asmenybs bruoai.

2. Valstybs centralizavimas.

3. Vytauto kovos dl valdios.

d) Karai su kryiuoiais 1392-1394 m.

e) Kovos dl emaii 1399-1409 m.

f) algirio mis - 1410 m. liepos 15 d.

Kiekvienas ymus LDK kunigaiktis, valds ms al, yra svarbus ms

Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kit didij kunigaiki

vald LDK ir siek gerint jos politin bei karin gali. is valdovas

paliko Lietuvos istorijoje gil pdsak ir tikrai nuveik daug skming

darb tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai i vis valdov

gerino LDK padt kaimynini ali akyse ir gerai tvark vidaus reikalus.

ia tema, btent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika,

valdymo laikotarpiu, domisi nemaas ratas ymi dstytoj, mokytoj ar

iaip moni, vienaip ar kitaip susijusi su istorija ir ileidusi nemaai

knyg, kuriomis remiuosi raydamas referat. Paminti noriau A.

apok, kuris puikiai ir informatyviai aprao Lietuvos didj kunigaikt

Vytaut knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos

mokytojas, 40 met dsts istorij - Mikalojus Kondratas, paras knyg

Lietuvi tautos ir valstybs istorija.

1

Vytauto vaikyst yra labai maai inoma. Gims apie 1350m. , jis augo

sunkiais Lietuvai laikais.

Kaip usilikusios inios sako, Vytautas buvo neaukto gio, daili ir

energing veido bruo. Turjo dideles, gyvas ir protingas akis. I veido

atrod moterikas; niekas nepaino, kai jis apsitaiss savo monos

palydovs rbais pabgo i kaljimo.Visa Vytauto figra atsiviet

pasitikjimu savim, energija, gyvumu, drsa, rizikingumu ir savigarba,

odiu, - kakokia didingo valdovo viesa. Nors i pairos mao augumo,

bet savyje slp didi dvasi. Buvo protingas ir monikas. sidmtinas

jo susivokimas ir orientacija: i karto jis isprsdavo kelius reikalus.

Dejuodavo net kryiuoiai, nespdav jo ygi ir elgesi observuoti.

Didelis ir darbininkas. Mokjo laik taip suvartoti, jog n minut

nenueidavo niekais. Pasiymjo stropiu valdymu: savo pareig neumirdavo

nei namuose, nei kelionje. Ar klausydamas moni skund ir praym, ar

duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis

usipeln didels pagarbos tiek savj, tiek svetimj tarpe. Laisvesn

laik, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medioklje arba aisdamas

achmatais. Bet visur kur matsi saikas. Vytautas neprotingu laik tok

monarch, kuris dl mediokls mesdavo al valstybs reikalus.

Palaik gerus santykius ir su pirkliais. J padedamas sigijo

didelius turtus: aukso, sidabro, brangi akmen, audekl, kailini ir

kitoki brangenybi, kurias paskui kitiems dalindamas rod didel dosnum.

Valgydamas ir gerdamas susivald, per vis savo gyvenim nevartojo vyno ir

jokio kito grimo, o tik vanden. Savo proto didingumu ir apsukrumu prane

visus savo laiko valdovus. Su savikiais elgsi gana rsiai: n vieno

nusikaltlio nepalikdavo nenubauds ir kalt buvo sunku nuo jo paslpti.

Sveius priimdavo vaiingai ir graiai.

Nuo pat jaunysts Vytautas mgo karo dalykus, ginklus. ioje srityje

nauji iradimai ypa j domindavo. Visoki karo dalyk mielai mokydavo ji

ir lengvai juos sisavindavo. Ypa jis sekdavo Vakar Europos iradimus ir

paproius.

Kiekviename jo svarbesniame ygyje galima pastebti karo dalyk,

kultros, mokslo pamgimas. ia ir paaikja, dl ko jis i vienos puss

gerb karikius, riterius, o i kitos - mokslo vyrus; ir vien ir kit jo

dvare netrkdavo ir i vairi krat atsilankydavo.

Mokjo ne tik vokiei, bet ir lotyn kalb. Galjo mokt ir rus,

nes su j kunigaikiais ved daug reikal ir giminiavosi. Galimas daiktas,

kad Vytautas mokjs ir totori kalbos, nes jo dvare totori daug

pasimaiydavo ir nuolat bdavo kun. tarnyboj; o i kun. kanceliarijos, kaip

usimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinjami totori kalba ratai.

Visi mokslai kunigaikiui tiek turjo reikms, kiek juos buvo

galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atvilgiu buvo tikras

kryiuoi mokinys, realistas ir praktikas.

Kalboje buvo trumpas ir yktus, bet inodamas reikalus, danai

griebdavosi smojaus ir lakonikumo. Kai ant Dniepro savikiai j

atkalbinjo dl dideli ali mesti kov su totoriais, Vytautas atrm:

todl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalsim, gausime triumf ant dviej

prie; jei bsime nugalti, kalbs apie mus, kad mus nugaljo du prieai:

altis ir totoriai. Kai kart jam kakas primin jo didel dosnum dalinant

totoriams emes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsaks, kad gerumu galima

ir laukinius vris suvelninti. O kai vl kart jo akyse kakas gyr vien

ikalbing kunigaikt, Vytautas trumpai tar, kad jam patinks maiau

ikalbingas, bet utatai tiesiakalbis.1

Vytautas, du kart i Lietuvos pabgs, ibuvo apie ketverius metus

Prsuose. Tenai, kryiuoi tarpe, jis ijo ger ir drausming gyvenimo

mokykl, kuri padjo atsivaduoti tvik.

_________________________________________________

1 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

Prsuose Vytautas turjo progos ir su vairi krat monmis

susitikti ir isinekti. Jam buvo domu, kokia kit krat politika,

siekimai, kultra. Sveiai Vytautui buvo atviri, nes mat, kad j gerbia

kryiuoiai, pavesdami jam net tarpusavio ginus sprsti. odiu, jis

Prsuose mito vakar kultros vaisiais, ypa materialine kultra, kuri

paskui kl savo krate, statydamas banyias, pilis ir t.t.

Imoko ia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vliau

pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteri,

kurie ididiai ptsi, ddamiesi es tikrosios religijos nejai ir

skelbjai, turjo ir Vytauto bdui atsiliepti. Jau i prigimimo nemenka jo

ambicija ionai dar labiau sustiprjo. Apskritai imant, Vytautas bdamas

gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbtus, i itos

mokyklos ijo tikras t laik europietis, susipains su Vakar siekimais

ir politinmis bei diplomatinmis pinklmis.

Pavirutinikai pavelgus atrodo, kad Vytautas blakosi, yra

nepastovus: tai bga pas vokieius, tai grta atgal. I tikrj taip nra.

Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tviks. Jis n valandai

neumirta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas riasi su vyriausiuoju

tikslu. Jis naudojasi vairiomis priemonmis: kariauja, derasi,

politikuoja, ieko alinink (Ordinas, Maskva).

1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauimo metai - jis galutinai

atsisak nuo sjungos su Ordinu, susitaik su Jogaila ir lenkais ir gavo

valdyti ne tik tvik, bet ir vis Lietuv. Jo santykiai su tauta

pasikeit. Jo asmeniki reikalai susiderino su tautos ir valstybs

reikalais: tautos prieai yra ir jo prieai, tautos draugai - jo draugai.

Savo tautai jis pasiliko itikimas iki gyvos galvos ir deimteriopai

atsilygino u visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg

medis, neturs kur suleisti aknis, po 1392 jis grta gimtj dirv, ir

visas medis puikiai ibujoja. Jis jau nebe pabgs, nuskriaustas

kunigaiktis, kovojs dl tviks, bet galingas Lietuvos valdytojas.

Atsitiktinai keiiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrod

nepastovus, besiblakantis, avantiristas, tai nuo 1392 met jis virsta

rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis gyja didesnio pastovumo. Tiesa,

jam jau ir laikas buvo nusistovt: jis jau tada turjo apie 40 met.

itokiame amiuje gavo valdi, kurios taip siek ir kurios pasirod tikrai

vertas. Jo veiksmuose jauiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko

galjo jis imti reikti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau

udavini, ir tie udaviniai vis buvo vairesni ir sunkesni. Atrodo, kad

pamau susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai.

Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su

Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rus kun. ir totoriais,

kunigaikio valdios stiprinimas ir kultros klimas krato viduje - tai

vedamosios politikos mintys.2

Vytautas buvo ymus ir kaip savo krato tvarkytojas. 1392 m. gavo

suirusi nerami al. Jis pasirod kaip nepaprastai gabus organizatorius.

Greitai numalino sukilusius kunigaikius, sustiprino savo valdi. Jis

vald krat kietai, nepaksdamas jokio pasiprieinimo: be pasigailjimo

alino savo giminaiius kunigaikius nuo uimam viet, sukilusius

emaiius iauriai numalino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykio

bijodavo. Pasireikis jo veiksmuose iaurumas sutinka su t laik

supratimu ir negali bti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.

Vytautas buvo geras eimininkas ir finansistas: pinig jam

netrukdavo - jis galjo net ymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo

yktus, prieingai reikale pinig nesigaildavo. iaip, kaip minjau,

labai paprastas ir neilaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigaildavo

joki ilaid, kad reikdavo parodyti savo galyb, uimponuoti: siunia

brangi dovan, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip

politikas, valstybs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybs veikimo ir

_______________________________________________

2 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireikimo dalis.3

2

Krvs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. is

politinis ygis, i karto pritartas ir paties Vytauto, vliau jam ir

lietuvi visuomenei pasirod eidis jos interesus ir Lietuvos laisv. Be

to, Vytautas dar negavs Jogailos jam paadtos ir teistai priklausanios

tviks, o auktoji Lietuvos visuomen, matydama, kad ji gali bti

atstumta nuo krato interes ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais,

negaljo nepareikti savo nepasitenkinimo dl susidariusios krate padties

ir tvarkos. it nepasitenkinusij prieaky atsistojo pats Vytautas,

Lietuvos ir jos visuomens reikal gynjas, kuris po ilg ir sunki kov,

nebe svetimos pagalbos, ikovojo i Jogailos ne tik savo tvik, bet ir

vis Lietuv su jai priklausaniais Rus emi plotais.4

Vytautas,pams valdyti Lietuv, tiek viduje tiek ir usieny ved

sen, jau paties Mindaugo pradt, Lietuvos politik: viduje stengsi

vesti centralizacij, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas,

srii kunigaiktijas, o jo usienio politika jo dviem kryptim: vakaruose

jis ryosi gintis nuo Ordino, kol galutinai io galimyb sumu algirio

laukuos, o rytuose - pulti, t.y. ukariauti nauj ems plot. Buvo

dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet i problema, kaip ir po

unijos ikilusi Lietuvos politikos vieum santyki problema su Lenkija,

- ieina i io rainio rm: tai bus svarstoma kit.

Reikia pasakyti, kad darbo io momentu Vytautui buvo labai daug. Dl

namini kar daugelis Lietuvai priklausani krat atkrito ir pateko

Maskvos takon: dabar reikjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios

netiktos atmainos Lietuvoj - valdios atidavimas Vytautui - labai

nustebino ir tuos

_________________________________________________________

3 Lietuvos Didysis kunigaiktis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148

4 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45

kunigaikius, kurie dar sukilimus prie jo tv: dabar u tai tikjosi

susilaukti bausms i snaus. Tartum nordami tos bausms ivengti, dar

tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikdamiesi atsipalaiduoti i

Vytauto valdios, t.y. nepakliti jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bt

pasiseks, jei jie bt sutartinai veik. Tas j nesutarimas ir bus buvusi

viena i prieasi, kuri padjo Vytautui juos numalinti.

Pirmas prie Vytaut pakl ginkl Sieversko - Naugardo kunigaiktis

Dimitras Kaributas, kuris buvo sukils prie Vytauto tv Kstut ir

atsisaks mokti duokl. Jis siver Lietuvos gilumon ir buvo besirengis

eiti Vilni. Bet netrukus palei Dokudov buvo Vytauto sumutas ir turjo

bgti. Prisiartins prie Sieversko - Naugardo, Vytautas pam j staigiu

puolimu.

Tuo paiu metu atsisak Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaiktis,

Algirdo snus, Vladimiras, nesutikdamas padti jam malinti sukilusio

Podolijos kunigaikio Karijoto snaus Feodoro. kart susirmim buvo

ivengta: viskas pasibaig Vytauto pagrasinimu.

Sekaniais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto snus.

Vytautas greit j numalino. Jo emes pasiliko sau, o jam paved valdyti

Sieversko - Naugard. Bet jis ia neilgai pabuvs irgi pabgo Vengrij,

i kur abu su vitrigaila susiinodavo su Ordinu, ruodami Vytautui

pinkles. Tuo bdu ir Sieversko - Naugardo kunigaiktija atiteko Vytautui.

Taip pat suvald Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos

kunigaikius. Po t vis numalinim didesn Volynijos dalis atiteko

Lietuvai, kita - Lenkijai.

Taip Vytautui trumpu laiku pasisek panaikinti stambij srii

kunigaiktijas, tepaliekant kunigaikiams valdyti maos

reikms nedideles sritis.

Stambij srii kunigaiki panaikinimas padar didel atmain

Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistmjo priek Lietuvos valstybs

suvienijimo darbas, centralizacija, nes j ems buvo atiduotos valdyti

didiojo kunigaikio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai

visikai jo klaus ir tai j padar savarankiku valdovu. Anksiau

kunigaikiai, valdydami tas emes savo nuoira, nejaut to ryio, kuris

juos jung su didiuoju kunigaikiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino

ainiai ir iaip auktos kilms kunigaikiai, jautsi es savarankiki ir

kartais net sukildavo prie didj kunigaikt. Dabar panaikinus srii

kunigaikius ir j vieton atsisdus Vytauto vietininkams, viskas buvo

suimta vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturjo jokios politins

reikms, kaip ankstyvesnieji t srii vadovai, o pasidar tik dideli

emvaldiai arba dvarininkai. Tie didiojo kunigaikio vietininkai j rm

tiek materialiai, tiek politikai; tai buvo j pareiga - prieingai galjo

bti i pareig paleisti. Tuo bdu tos visos sritys politikai pateko

visikon Vytauto priklausomybn, kas sustiprino jo padt krato viduje.

Tada prasidjo ir rus gyvenam srii suvalstybinimas ir jose lietuvi

takos sigaljimas. Tai rodo ir tuo laiku paraytos baltgudikai knygos,

kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuv, ypa apie Vytaut.

Po itos reformos m didti ir didiojo kunigaikio idas ir iaip

materialiniai itekliai, o i ia ir jo politin reikm ir galyb. I jo

id m plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo srii

kunigaikiams. Pav., vairios duokls pinigais bei natra ir visokie

muit,prekybos mokesiai. Daug pajam dav didiajam kunigaikiui ir kio

pajamos, nes srii kunigaiktijas panaikinus, visi kunigaiki dvarai

atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tvnus. Jie buvo

ten kartu teisjai, mokesi rinkjai ir kio priirtojai. Vietininkai ir

tvnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didiajam kunigaikiui n

nepriklaus. Ten jie eidavo teisj ir mokesi rinkj pareigas. Dabar

didysis kunigaiktis kur kas daugiau gaudavo pajam, negu anksiau.

Valstybs centralizavimas ir jos sujungimas vien politin vienet,

iaugimas materialins Vytauto galybs padar tai, kad prie j lenksi ne

tik viduje ilik kunigaikiai, bet ir usienis m su juo skaitytis.5

3

a) Kai Vytautas pabgo i kryiuoi antr kart, Ordino vadovyb, nieko

nelaukdama, jau 1392 m. puol siaubti Lietuvos emi. Pirmiausia visomis

jgomis ugriuvo Jotvingi krat ir um Surao pil, i kur vos vos

spjo pabgti Vytauto svainis Henrikas. Kit met pradioje kryiuoiai

sudegino Gardino, Merkins, Drohiino ir Lydos pilis, o ruden jau siautjo

emaiiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradia. 1394 m. vokieiai,

paties didiojo maralo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos,

Drohiino ir kitas apylinkes, vl sugriov Gardino pil. Du antpuoliai buvo

ir kit met vasar: vienas, maesnis - Raseini em, o kitas, didesnis

- pai sostin. Pasikviet svei i Pranczijos, Vokietijos, pasisamd

lankinink i Genujos, kryiuoiai sutelk didiul kariuomen ir Nemunu

atplauk prie Kauno. I ia keliomis voromis patrauk Vilniaus link.

Vytautas, paskubomis suauks bajor kariuomen, band stabdyti

kryiuoius, bet neskmingai. siverliai apgul Vilniaus pil, taiau

paimti nesteng. Besitraukianius nuo miesto kryiuoius lietuviai

persekiojo. Per trejus metus kryiuoiai smarkiai nuniokojo Lietuv.

Bet tai buvo viskas, k jie galjo padaryti. Ordino didiajam magistrui

pasidar visikai aiku, kad kryiuoiai Lietuvos nenugals. Be to,

vokieius itiko dar viena nesekm: lenk diplomat paveiktas, ordino

siuzerenas imperatorius udraud puldinti Lietuv, nes tai jau buvo

krikionikas kratas. Pagaliau lietuviai sulauk atokvpio.6

b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidav kryiuoiams emaiius.

Ordino vadovai jau diaugsi, kad pildosi sena svajon. Taiau greit

pamat, kad uvaldyti krat yra daug

__________________________________________________________

5 apoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formal atidavimo rat. Todl jau 1399 m. viduryje

sureng yg, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dien kalaviju

ir ugnimi siautjo emaitijoje. Kitais metais vl puol, terorizavo

gyventojus, stat pilis. emaiiai nepasidav, prieinosi pavergjams.

Vien pil prie Nevio kryiuoiams padjo statyti Vytautas. Kita

pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neinomoje vietoje, bet arti Dubysos,

vadinosi Fryderburgu. Joje eimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas

Kiuchmeisteris. Matydami baisi kryiuoi jg, kai kurie emaii bajorai

pabg neilaik spaudimo, nuvyko Marienburg ir apsikriktijo.

Kryiuoiai digavo - juk tikslas jau ia pat. Pradjo net geruojiu

vilioti: emaiiams siunt gyvuli, visoki preki, adjo dar daugiau

grybi, jeigu tik ie bus paklusns. Bet pavergjai skaudiai apsiriko:

1401 m. emaiiai sukilo, sugriov vokiei pastatytas pilis, sudegino

Frydeburga, o vokieius ivijo. Maa to, sugriov Klaipdos pil, persikl

per Nemun ir m puldinti kitas kryiuoi pilis.

Aiku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelk jgas, vokieiai m

vertis atgal. Daug emaii bajor nuo kryiuoi teroro bgo Lietuv,

kur buvo maloniai priimami. Ordinas ra Vytautui skundus, reikalavo

pabgelius grinti. Vytautas atsak, kad uras kryiuoiams tik

emaiius baudiauninkus, o laisvieji turi teis keltis kur tik nori, ir

jis, Vytautas, negals varyti j laisvs. Kadangi nustatyti, kuris

baudiauninkas, o kuris laisvas pabgelis, es labai sunku, Vytautas pasak

n vieno pabgelio negrinsis.

Aikiai pamat, kad Vytautas remia emaiius ir neada vykdyti Salyno

sutarties. Kryiuoiai pradjo atvir kar.

Vytautas atnaujino taik su kryiuoiais. 1404 m. Raciono sutartimi

jis vl jiems atidav emaiius, bet su

__________________________________________________________

6 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994. p 248

slyga, kad gals pasiimti 250 gyventoj. T msling slyg vokieiai

prim, nes nenumat, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.

Po to kelet met Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarksi

rytuose, tramd Smolensk.

1408 m. Vytautas jau buvo pasiras taik su Maskva ir galjo

atsigrti vakarus, imtis emaii klausimo.

Kryiuoiai per tuos ketverius metus (1404-1408) emaitijoje vl

pristat pili ir kiek galdami sitvirtino. 1408 m. Ordino vadovyb

emaii seninui sak neturti joki ryi su Lietuva, bet emaiiai to

sakymo nepais. Nordamas visikai udaryti sien, Ordinas ragino Vytaut

greiiau atsiimti tuos 250 saviki, taiau Vytautas nesiskubino. Jo mons

ve emaiiams ginkl, ragino prieintis. Ir emaiiai prieinosi vis

atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, m deginti vokiei pilis, varyti i

savo krato grobikus. 1409 m. emaiiai pam Dubysos pil

(Dobesinburg) - kryiuoi administracijos centr. Visur muami ir

persekiojami, kryiuoiai pabgo Unemun. Iki vidurvasario emaitija

buvo ivaduota.

Taip Vytautas kryiuoiams parod, kad emaii neatsiada, kad

anksiau pasirayt sutari nevykdys. emaitij jis prijung prie Lietuvos

Didiosios Kunigaiktysts, o savo vietininku joje paskyr Rumbaud, kuriam

suteik emaii senino titul. Tas pareigas Raumbaudas jo iki 1412

met.7

c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomen i Vilniaus ir Trak

iygiavo 1410 m. birelio 3 d. Trauk per Gardin, Baltstog ervinsko

link. Pakeliui prie jos prisijung pulkai i Lucko, Briansko, Kijevo ir i

kitur. Per 26 dienas nuygiavusi apie 500 km, birelio 29 d. tiksliai

sutartu laiku atvyko numatyt viet - ervinsk.

__________________________________________________________

7 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994. p 252-254

Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug ariau, todl jie atygiavo

taip pat laiku. Raiteliai, pstininkai bei ilgiausios gurguols trauk gana

greitai, be jokios gaiaties persikl per Nemun, Narev, Vysl. Tai rodo,

kad ygiui buvo gerai pasiruota. Jau amininkus stebino toks sjunginink

kariuomens drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryiuoiai

nesitikjo.

Sjunginink kariuomens kartu patrauk Marienburgo link. Paliaubos

su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perengti sien

buvo galima nepaeidiant prie metus pasiraytos paliaub sutarties.

Liepos 9 d. didiul kariuomen eng Ordino teritorij.

Suinoj sjunginink ygio krypt, kryiuoiai suprato j tiksl ir

pasisteng kuo greiiau ubgti u aki, pastoti keli. Jiems reikjo

nuygiuoti apie 25 km, todl skubjo, ygiavo vis nakt per audr ir

lit. Ryt, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo

kaim.

Prieais kryiuoius trimis eilmis isiskleid sjunginink

kariuomen. Deiniajame sparne rikiavosi lietuvi ir totori pulkai, centre

sustojo smolenskieiai, o kairje - lenk sunkieji raiteliai ir samdiniai

ekai su moravais. Vis sjunginink kariuomen rikiavo Vytautas.

Kairiajame sparne rikiuoti lenk kariuomen jam padjo Zindramas i

Makovii. Jogaila tuo metu meldsi prie unugaryje pastatytos palapins.

Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.

Abi prieinink kariuomens ilgai dels pradti kautynes. Kronikose

raoma, kad daugiausia delss Jogaila. Pasak J. Dlugoo, neskubjs dl to,

kad apskritai buvs nerytingas, net bailys ir vis dar tikjsis, kad

paskutiniu momentu pavyks kautyni ivengti, susitaikyti su kryiuoiais,

nors prie kelias dienas j pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelb

kar. Vytautas, prieingai, versi m. Jis pasitikjo savo jgomis ir

ragino karali greiiau duoti enkl pradti kautynes, nes mat, kad tai

gal vienintel proga sumuti vienoje vietoje susirinkusi prieo

kariuomen. Labiausiai jis bijojs, kad Jogaila nesusitaikyt arba kad

kryiuoiai nepasitraukt.

Kautyns prasidjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai sidienojus, kai

kantrybs pritrks didysis magistras sak savo pulkams leistis sln, o

Vytautas leido lengviems lietuvi raiteliams pulti i savo ger pozicij

ijus prie. Vokieiai dar suspjo du kartus iauti i patrank, bet

paskui nebeaud, nes kariuomens labai susiartino. Paleid iei spieius,

kariai puol kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimai,

susigrdo. tbtins kirstyns truko ger valand. Paskui didel dalis

lietuvi ir totori pulk, m tarytum trauktis, o paskui ir bgti mik

Zvaldo link. Kryiuoiai juos vijosi, bet mike pamet juos i aki.

Daugumai lietuvi pasitraukus, kryiuoiai visu smarkumu ugriuvo

centr, kur kovsi Smolensko pulkai, lenk riteriai, ekai.

nirtingos kautyns truko ilgai, apie eias valandas, bet aikios

persvaros neturjo nei viena, nei kita pus. Kritika situacija susidar,

kai kryiuoiai m vertis prie didiosios lenk vliavos. Taiau lenk

kariai prieus atrm.

Vytautas vis laik buvo mio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio

brelio totori kari, jis tarsi skraid tarp pulk, padrsindavo

susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsisdavo pastiprinim, t.y.

faktikai vadovavo visai sjunginink kariuomenei.

Mis pasidar labai iaurus, kari eils retjo ir vienoje, ir

kitoje pusje. Nusprend, kad jau metas palauti prieininkus, kryiuoiai

met m vis rezerv - eiolika vliav, kurios iki tol stovjo ant

kalvos ir lauk lemiamo momento. Leisdamiesi kovos lauk, riteriai

ugiedojo pergals giesm Kristus prisikl. Tuo metu kryiuoi rezervo

jgos pradjo supti Smolensko ir lenk pulkus. Paiu sunkiausiu momentu,

kai supamieji pulkai i paskutini jg vos laiksi, kaip perknas i

giedro dangaus trenk Vytauto vedami pabgliai lietuviai ir m

triukinti kryiuoius. Kryiuoi eilse kilo smyis, o pavargusieji

lenkai atgavo p. Dabar jau vis labiau m aikti sjunginink persvara.

Taip lietuvi kariuomen nulm mio baigt. Kai nuo lietuvio ieties drio

kakl uvo pats didysis magistras, baims apimti kryiuoi riteriai

pasileido bgti. Usibarikadav veimais, dar band gintis stovykloje. ia

j daugiausia ir uvo.

Sutriukin kryiuoius, sjungininkai pam prieo gurguoles,

kuriose rado daugyb pani ir grandini belaisviams surakinti. Tais

paniais buvo supanioti arba sukaustyti patys nelaisv paimti

kryiuoiai. O statins vyno, kurio kryiuoiai turjo atsive busimai

pergals puotai, Jogaila liep visas sudauyti. J. Dlugoas vliau ra,

kad ilietas vynas maisis su uvusij krauju. Pasak kit autori, mio

lauke tekj kraujo upeliai.

algirio pergal Lietuva jo beveik 200 met. T yg pradjo

Mindaugas, o skmingai ubaig Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir

nuosekliai vis gyvenim siek sutriukinti Ordin. 1410 m. liepos 15 d.

vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvediai ir

politikai. Juk jie, didiojo Gedimino vaikaiiai, algirio laukuose sudau

Ordino galybs legend, apgyn savo em, igelbjo nuo kryiuoi vergovs

emaiius, pagaliau sulugd kryiuoi planus sukurti savo valstyb palei

Baltij nuo Oderio iki Suomijos lankos.8

_______________________________________________________________

8 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994 m. p 258-263

Naudota Literatra:

1. Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994 m.

2. apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.

3. Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.

Baigdamas referat, a noriau pastebti, kad Vytauto asmuo, kaip

mogaus ir kaip valstybs vyro - politiko ar diplomato, kultrininko ar

karininko - nra galutinai paaikjs, Vytauto asmeny ir jo plataus masto

veikloje slepiasi dar daug neaikum, kurie ir sukelia nemaa abejoni ir

svyravimo, kas i kitos puss ir sulaiko pasakyti apie j galutin od.

Todl manau, kad ms istorikai ioj srity dar nemaa ras sau graaus ir

dkingo darbo. i tema yra svarbi Lietuvos istorijai, jos praeiiai,

kadangi ji gausiai papildo istorijos knyg puslapius, parodo tokius

svarbius Lietuvai vykius ir suteikia nemaai informacijos apie politin,

kultrin situacij tuometinje LDK. Supaindina kiekvien su didiojo

kunigaikio asmeniu, jo silpnybm, noru sprsti vienus ar kitus klausimus.

Istorija vienus valdovus ikelia, iauktina, parodo j didvyrikum, apie

kitus kalba, kad jie yra maai sumans valdytojai, nepatyr politikai ir

mons, nesugeb vesti taut tiesiu gyvenimo keliu.

     



© 2011